Experience is simply the name we give our mistakes
– Oscar Wilde

WORK IS LOVE MADE VISIBLE

Your self image prescribes the limits for your accomplishments.
It prescribes the area of what is possible for you

The light drops shadows and my pictures do alike; they envision as our smile as the stumbling over the word of truth. The sacred truth may help us, but the healing words may sneer down us as well, in case we didn’t put to life what our mouth pronounce aloud.
That’s the mystery of life and the ABC of the fine arts. The pictures warship the light but does that by BLACK tracks of a pencil on the white canvas.

Our spiritual renovation starts in a silence and the silence crashes the devastating loneliness. Thus prayer ends concern about oneself and opens the mouth for welcoming other, who isn’t a foreigner but the bearer of the same divine spirit. I am eagerly looking forward to hearing from you. Let your comments and our reciprocal links testify our victory over the traps of self-deception. It is impossible to the light to be not shared with all around.

It is due to God’s Holly Spirit that we can come in a hearty hug and discover ourselves in each other.

Responsobility brings power

“We cannot rise higher than our thought of ourselves.”
“Conscious evolution begins as we take responsibility for clearing our own obstructions.”

what’s all this?

what would happen if your country wouldn’t exist?

It was the question that was discussed on a blog “One at All” and now I am reprinting my reply.

I am sorry. This question reminds me another, what would happen in case the ma would be the pa …
In case, Lithuania wouldn’t exist, I wouldn’t have chance to represent her now.
However, I trust that there is no such thing as no chance.

While participating in this project, I shift from the thoughts of the expansion of my knowledge of a physiography and I rejoice at the possibility to talk, to discover myself in you – we all discover ourselves in each other.

I would like to end with a narration of a letter that was received today. I have red
“What are the 7 Wonders of the World?”

The story has depicted “7 Wonders” as our possibilities
to see, to hear, to touch, to taste, to feel, to laugh and to love.
In other words, depending on the architectural concept, the miracles are different. However, our spirituality (love, but not the anatomy) blossoms the same as near Egypt’s Great Pyramids as in St. Peter’s Basilica or on China’s Great Wall. The failure to discern this produces a mess. Thus we face with the millions in the poverty and despair.
That’s why the wonders of the world are just 7, while they should be every single our footprint that is left by us at the moment.


Sincerely yours,

in the lights of gratitude

On October 13, 2006 the exhibition of my artworks was opened in the hotel “Navalis” Klaipeda, Lithuania.

Butterfly in the Plaster

Technique… What matters indeed is not “what?” and “where?” but HOW do we use the knowledge that was received by us.

Brother Bernardas was reading his poetry during the opening party.

It looks as if my works have nothing in common with an ecclesiastical art, but this isn’t the truth. The secular shapes of my pictures express the same song of gratitude to God and thats the secret of the light. That’s what whispers my colors.

I love to paint, to rejoice at the colors. However, our attempts to measure each other according to his/her works grieve me. If the picture that I am drawing now will happen weaker than yesterday, would it mean that I too have become weaker? And what it will be in case I didn’t make any picture at all tomorrow?

As the saying goes, action without vision is a nightmare

http://www.klaipeda.daily.lt/
Žmogus – kuriantis kūrinys
Indrė Milkevičiūtė

„Navalio“ viešbutyje veikia nauja klaipėdiečio menininko Tomo Karkalo tapybos paroda „Žmogus kaip kūrėjas“.
Vaizdais ir žodžiais
„Menininkas kuria meną ir taip įsilieja į Visatos tikrovę. O visas grožis priklauso Dievui“, – per vernisažą teigė parodos organizatorė Evangelizacijos paramos fondo direktorė Virginija Martusevičienė, susirinkusiems pristačiusi du menininkus: tapytoją Tomą Karkalą ir poetą vienuolį brolį Bernardą.
„Menas gali sukurti taiką ir džiaugsmą. Bet pasaulyje yra daug dvasios vargšų ir širdies luošių. Tai yra nemeilės kankiniai. Sakralus menas visada privalo pasiekti pačius vargingiausius, bet tie patys vargingiausi gali būti patys turtingiausi žmonės“, – kalbėjo V.Martusevičienė.
Per vernisažą buvo aptariama ir T.Karkalo knygos „Sugipsuotas drugelis“ idėja.
Skiriasi tik išraiška
Knygos pavadinimo autorius nesureikšmina: „Žmonės, kurie turi fantazijos, gali ką nors išmąstyti. Tačiau aš esu realistas.
Kartą pasižiūrėjau į veidrodį – galva plastmasinė. Visai kaip sugipsuotas drugelis.
Manau, svarbu nebijoti būti savimi. Juk ne mes esam autoriai“.
Jam prakalbti į parodos lankytojus padėjo jo knygos žodžiai: „Jei vakar tapiau, tai šiandien rašau. Tačiau ar todėl kas nors pakito?
Vaizdo ir žodžio galia skiriasi tik savo išraiškos formomis.
Koks skirtumas, ar mano rankose teptukas, ar plunksnakotis?
Mūsų žmoniškumą liudija anaiptol ne mūsų naudojami įrankiai.
Menininkai ieško ne komplimentų, o atsako į savo klausimus.
O aš? Man malonu tapyti, džiugu gyventi spalvomis, bet apmaudu, kai vienas kitą vertiname pagal atliekamus darbus.
Jei mano šiandieninis piešinys bus prastesnis už vakarykštį, ar tai reikš, kad aš tapau prastesnis?
O juk rytoj visai nieko nebenupiešiu…“.
Svarbu išdrįsti
„Žmogus yra kuriantis kūrinys“, – mano T.Karkalas.
Gal todėl jis ne taip jau nori išduoti savo abstrakčiosios tapybos darbų technikos niuansus.
„Yra tiek daug visokiausių spalvotyros teorijų. Tačiau kai tu pamiršti visas tas teorijas ir paleidi spalvas, atsileidi, nieko nebegalvoji, tada prasideda tikra kūryba.
Kol mes darom pagal tam tikras technologijas, tol mes esame mokinukai. O kai pamiršti visas technologijas…
Po dailės mokyklos baigimo turi praeiti maždaug dešimt metų, kad būtų galima pasakyti, kas išėjo.
Jeigu menininkas sugebės sulaužyti viską, ko jis buvo išmokęs, „perlipt per mokytoją“, nusispjaut ant visų taisyklių ir nepalūžt, tada bus galima pasakyti – yra menininkas ar ne.
Svarbu, ar tu išdrįsi kvėpuoti pats. Tada ir gims unikali rašysena“,- šypsosi savąjį braižą atradęs menininkas.
Sutelkia dvasinė terapija
Parodos lankytojus džiugino ir pranciškono brolio Bernardo eilės: „Reikia gyvenimui rankų, laikančių duonos riekę. /…/ Reikia pašaukti dangų žvaigždėmis, kad sugrįžtų jaunatvėj kalbėjimo džiaugsmas…“
„Bendravimas yra meno duotas, o bendravimo menas yra plačioji Evangelijos žinia,- aiškino jis. – Nūdienos globalizacijos pasaulyje, kada mus pasiekia kita kūryba: nuasmeninta ir vartotojiška, svarbu sugrįžti prie kertinių, klasikinių kūrybos dalykų. Gražu girdėti, kada kūryba kyla iš piligrimystės, iš tos ženklios pėdos, įspaustos istorijoje, kur nieko neužprogramavai. Čia kyla laisvas judesys, tiesiog skrydis, gimsta spalvinė gama, poezijos posmai…“ Anot brolio Bernardo, dvasinė terapija ir žodyje, ir dailėje mus sutelkia kartu, bet kuriame mene svarbios dvi dalys: meno pateikimas ir žiūrovas, kuris stebi, įsigilina, skaito meno ženklus…
Naująją T.Karkalo parodą „Navalio“ viešbučio galerijoje galima apžiūrėti bet kada iki lapkričio 20-osios.

rerun of the pictures reroofs my shelter


The summer is over already, but the trees are still hiding their trunks under the leaves.
Dont’ fear. There is no reason for a worry. The sun is still brighter than the earth under my feet.

Technorati Profile

return to beacon


We are used to think that the invention of the print marked the end of the word of a mouth era. And it would be indeed silly to question the worth of what literally feeds us, however, our revolutionary discoveries have mothered the appearance of the waste-paper , and I doubt that the modern scrap heaps could produce any folklore. In other words, the funeral of the morals terrifies. However, that explains the mystery of the attraction of the medieval palaces, stresses the instinctive longing for the ancestry’s fireplace that still revives the heart, dresses warmly with lovely lullabies and supports our current walk much more than a modern electrification.

Contradictory news confus, increas the mess and the situation would be hopeless if not the Church towers that spring above our towns like the untiring beacons that still shine to us and teach us to lift up our eyes to the Heaven.